ilgai svarsčiau Lietuvos biatlonas, kada mums pasiseks, ėmė ir pasisekė, tačiau dabar kamuoja kitos mintys, kas tai dėsningumas ar sėkmė. Manau, kad ir tas ir tas, be to suprantu, kad pagaliau psichologiškai subrendom siekti aukštų rezultatų. Tomas Kaukėnas - šis perspektyvus jaunuolis biatlone jau senai, jis jau ne pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionate, taip pat jis yra dalyvavęs Europos Olimpiniame jaunimo festivalyje. Visuomet matėme, jog galėtų būti aukščiau, bet niekada nebūdavo. Tai sušaudo prasčiau, tai pravažiuoja ne taip galingai, niekaip nesuprasdavau kol nepagalvojau, kad mes tiesiog nemokame laimėti. Juk laimėti irgi reikia mokėti, reikia mokėti susidoroti ne tik su varžybų jauduliu, bet ir pojūčiu, kad tu gali laimėti, kad tu irgi esi toks pats stiprus kaip ir kiti. 2009 01 31 diena, kai Tomas suprato, jog gali laimėti, jog yra stiprus - sprintas - 8 vieta, įkvėpė pasitikėjimo. Suvokimas, kad jau esi tarp 10 geriausių savo amžiaus sportininkų pasaulyje, galbūt išlaisvina dar daugiau energijos ir atpalaiduoja. 2009 02 01 persekiojimo varžybos ir čia - 4 vieta taip aukštai nepriklausomos Lietuvos biatlono istorijoje Pasaulio čempionatuose niekas nebuvo pasirodęs. Iš esmės tai dar vienas biatlono puslapis, kuris atverčiamas labai džiaugsmingai, tikėkimės išmokom laimėti, dabar jau žinom, kad mes ne prastesni ir kad galime dar daugiau, juk neišnaudotos dar visos galimybės būti aukščiau, pasiekti daugiau.